Lietuvos muzikų rėmimų fondas
Lietuvos muzikų rėmimų fondas

Muzikos kalendorius. 2016 m.


Lietuvos ir užsienio šalių muzikos mylėtojus 2015 metų gruodį pasiekė kasmetinis, jau 26-asis muzikologo Vaclovo Juodpusio parengtas ir Lietuvos muzikų rėmimo fondo išleistas „2016 metų muzikos kalendorius“, kuris stebina muzikos įvykių gausa. Tai kasdienis žvilgsnis į muzikinių įvykių tėkmę nuo sausio 1-osios iki gruodžio 31-osios, vienintelis leidinys, informuojantis muzikinių įstaigų, besimokantį jaunimą, spaudos, radijo, bibliotekų, kultūros centrų ir kitų kultūros institucijų darbuotojus apie aktualias muzikines sukaktis, jubiliejines datas. Teisingai yra pastebėjusi M. Grodnikienė, kad toks kalendorius turi būti kultūros darbuotojo stalo knyga, padedanti matyti kasdienius muzikinius įvykius, muzikų gimimo, o ir išėjimo Amžinybėn datas, kitus aktualius momentus, kurie leidžia mums visiems pasijusti muzikinio gyvenimo tėkmės palydovais. Ryšį su gyvenimo tėkme galima labai lengvai prarasti, tuo tarpu dalyvauti joje yra graži gyvenimo dovana, kuri leidžia pajusti visas praeityje teiktas ir dabar teikiamas vertybes, kurių vartotojas gali pasijusti tikru, kultūringu nūdienos gyvenimo dalyviu. Šio Kalendoriaus įžangoje V. Juodpusis primena, kad tokiam darbo barui ir plačiam užmojui paskatino Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimas. Kad einama svarbiu keliu, patvirtino ir tiesiog pranašiška poetės Ramutės Skučaitės mintis: „Be pagarbos praeičiai neįmanoma ir savigarba“. O juk Muzikos kalendoriai kaip tik ir rodo tą dėmesį bei pagarbą muzikinei praeičiai, kurios faktai, jei jie rečiau primenami, dyla iš atminties. „Gaila, - toliau įžangoje rašoma, - kad tokių faktų gaivinimui labai dažnai nekreipia dėmesio ir valstybinės įstaigos, kurių pagalbos buvo prašyta.“

Šį leidinį meniškai apipavidalino dailininkai Dalė ir Romas Duboniai (spausdino UAB „Panevėžio spaustuvė“). R. Dubonis sukūrė ir Muzikos kalendoriaus viršelį, kurį puošia Kazimiero Morkūno vitražo „Saulės mūšis“ fragmentas, o ir 1918 metų vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Saliamono Banaičio nuotrauka, nes liepos 15-ąją minėsime jo gimimo 150-ąsias metines. Jo būta ne tik įžymaus visuomenės veikėjo, spaustuvininko, bet ir kultūrininko, rodžiusio didžiulį dėmesį muzikos pasauliui, jame palikusio ryškius pėdsakus. Juk šįmet minėsime ir jo sūnaus kompozitoriaus profesoriaus Kazimiero Viktoro Banaičio gimimo 120-ąsias metines, anūkės, išraiškos šokio pradininkės Lietuvoje Danutės Nasvytytės-Gabriolavičienės gimimo 100-ąsias metines. Tarp jo anūkių buvo ir prieš 10 metų Amžinybėn išėjusi kompozitorė Giedra Nasvytytė-Gudauskienė, taip pat operos solistė, kultūrininkė Salomėja Nasvytytė-Valiukienė, šiuo metu gyvenanti JAV.

2016 metų muzikos kalendorius žvelgia ne tik į praeitį, žavisi ir dabartimi. Toks dėmesys skiriamas ir muzikos bei meno mokykloms, kurios šįmet mini ryškias sukaktis. Tarp jų – Mažeikių Vytauto Klovos muzikos, Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų, Biržų Vlado Jakubėno muzikos, Pakruojo Juozo Pakalnio muzikos, Jurbarko Antano Sodeikos meno, Kuršėnų, Kalvarijos, Ukmergės, Skuodo meno, Elektrėnų muzikos mokyklos.

Gimimo 100-mečio proga su straipsneliais ir nuotraukomis primenami fleitininkas ir dirigentas Liudvikas Survila, muzikos mecenatas Bronius Markeliūnas, vargonininkas ir muzikos teoretikas Bronislovas Šiaučiulis, Amžinybėn išėjusieji dainininkas, kunigas Jonas Kastytis Matulionis, žurnalistai Algimantas Čižauskas ir Ina Drąsutienė-Griauzdaitė, operos solistai Jonas Antanavičius ir Dana Stankaitytė, kompozitoriai ir dirigentai Darius Lapinskas, Faustas Strolia, chorvedys Robertas Varnas, menotyrininkas Tomas Sakalauskas, dainininkai Danielius Sadauskas ir Stasys Povilaitis, vargonininkė Jūratė Bundzaitė, televizijos režisierė Galina Dauguvietytė, smuikininkas Olegas Bogdanovas.

„2016 metų muzikos kalendorius“ yra tarsi maža šių metų muzikos istorija, padėsianti įvairioms muzikos institucijoms, bibliotekoms jausti muzikinio gyvenimo pulsą. Jame jau galima sužinoti, kokie ryškesni gimimo šimtmečio jubiliejai mūsų laukia 2017-aisiais metais.

Norintys turėti „2016 metų muzikos kalendorių“, gali kreiptis į Lietuvos muzikų rėmimo fondą (el. p. laima@lmrf.lt) arba Stasio Vainiūno namus (A. Goštauto g. 2-41, Vilnius, telef. 8 699 90035, el. p. liuciva@gmail.com).

-----------------------------------------------------

 

 

Lietuvos muzikų rėmimo fondas, pasitikdamas 2018-uosius metus, išleido jau 28-ąjį kasmetinį muzikologo Vaclovo Juodpusio muzikinės kultūros mylėtojams padovanotą „2018 metų muzikos kalendorių“, kurį sudaro 208 puslapiai. Juose primenama per 1500 personalijų – kompozitorių ir atlikėjų, muzikos pedagogų. Antra tiek čia skelbiama įvairiausių muzikinių įvykių ne tik iš Lietuvos, bet ir viso pasaulio. Svarbiausias dėmesys leidinyje sutelkiamas įryškiausiusšių sukaktuvinių Atkurtos Lietuvos 100-mečio įvykius, atskirais iliustruotais straipsniais primenami 1918 metų vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai Jonas Basanavičius, Saliamonas Banaitis, Mykolas Biržiška, Antanas Smetona, kitos šių metų jubiliejinės datos. O jų – begaliniai daug ir įvairių. „2018 metų muzikos kalendorius“ primena, jog šįmet pasitiksime arfininkės Liudmilos Chetagurovos, operos solisto, dirigento, kompozitoriaus Juozo Indros, mecenato Juozo Kazicko, chorvedžio Kazimiero Kruopio, vargonininko ir chorvedžio Juozo Grimskio, tautosakininko Antano Mockaus, muziko Valterio Kristuipo Banaičio, vargonininko ir chorvedžio Prano Šiškos, muziko Stasio Sližio ir kitų gimimo 100-ąsias metines. Kaip ir ankstesnių metų muzikos kalendoriuose nuotraukomis ir rašiniais primenami Amžinybėn išėjusieji muzikai ar su ja suartėjusieji – Stasys Baliūnas, Augustinas Armonas, Julius Veblaitis, Birutė Kemežaitė, Irena Kėdainytė, Raimonda Bernadeta Apeikytė, Augustinas Maceina, Aleksandra Balčiauskienė-Brokertaitė, Ligija Luiza Richterytė-Janulevičienė, Edmundas Meškauskas, Albinas Petrauskas, Aliodija Ruzgaitė, Juozas Vanagas, Gražina Jaronienė-Matukonytė, Liudmila Kopyrina, Alfonsas Šuliauskas, Alfonsas Algirdas Stulgys, Salomėja Valiukienė-Nasvytytė, Irena Mikšytė, Vytautas Narmontas ir kiti. Muzikos kalendorių puošia, jį įvairina ir turtina 170 iliustracijų, ne tik nuotraukos, darytos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Palangoje, Šiauliuose, Druskininkuose, Varėnoje, Pakruojyje, Linkuvoje, Linkavičiuose, Viekšniuose, Visagine, Chicagoje, Ženevoje, Schattdorfe, bet ir humoristiniai piešiniai muzikine tematika.Nemažas dėmesys skiriamas ir muzikos mokymo istaigų muzikinio gyvenimo nušvietimui. Čia fiksuojama reikšmingų momentų, kuriuos padovanojo Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų, Vilniaus B. Dvariono dešimtmetė muzikos, Biržų V. Jakubėno muzikos, Vilniaus Naujosios Vilnios muzikos, Palangos S. Vainiūno meno, Šiaulių 1-osios muzikos, Vilniaus Karoliniškių muzikos, Pakruojo J. Pakalnio muzikos, Viekšnių V. Deniušio meno, Visagino Č. Sasnausko menų ir kitos Lietuvos mokyklos, kuriose lankėsi Lietuvos muzikų rėmimo fondo suburti atlikėjai arba jų mokiniai bei mokytojai muzikavo Stasio Vainiūno namuose.

„2018 metų muzikos kalendoriaus“ viršelį sukūrė dailininkas Romas Dubonis, leidinį meniškai apipavidalino dailininkai Romas Dubonis ir Dalė Dubonienė. Spausdino UAB „INDIGO print“ Kaune. Beje, ant viršelio jau skelbiamos mūsų tautiečių muzikų gimimo 100-osios metinės, kurias minėsime 2019 metais.

Savo įžanginiame žodyje muzikologas Vaclovas Juodpusis rašo: „Bent kartą per savaitę atsivertus šį Kalendorių, galima pamatyti įdomiausių praeities įvykių Lietuvoje ir pasaulyje, kurie vienokiu ar kitokiu būdu yra reikšmingi dabarčiai. Juk minime atkurtos Lietuvos 100-metį, kuris buvo ir yra reikšmingas ir mūsų valstybės muzikiniam gyvenimui.

Kad šis Kalendorius išleistas, dėkoju Lietuvos muzikų rėmimo fondui, taip pat Kalendorių įsigyjančioms organizacijoms, pavieniams asmenims...“

Kadangi „2018 metų muzikos kalendoriaus“ išleidimo neparėmė Lietuvos kultūros taryba, vadinasi, šio informatyvaus leidinio, kuris yra tarsi maža Lietuvos muzikinio gyvenimo istorija, negaus Lietuvos bibliotekos, t. y. pasinaudoti juo galės ne visi kultūrinio gyvenimo organizuotojai.

Norintys įsigyti „2018 metų muzikos kalendorių“, gali kreiptis į Lietuvos muzikų rėmimo fondą (el. p.: laima@lmrf.lt arba telefonu 8 650 81074) arba Stasio Vainiūno namus (A. Goštauto g. 2-41, Vilnius, telef. 8 699 90035, el. p.: liuciva@gmail.com).

 

© 2020 Lietuvos muzikų rėmimų fondas, A. Smetonos g. 8-3, Vilnius 01115, tel. 2613171, el. p. fondas@lmrf.lt