Lietuvos muzikų rėmimų fondas
Lietuvos muzikų rėmimų fondas

Tai buvo... Muzikinės kultūros atspindžiai.3



„Tai buvo... Muzikinės kultūros atspindžiai, 3“

Skaitytojus jau pasiekė trečioji muzikologo Vaclovo Juodpusio 528 puslapių knyga „Tai buvo...“, paženklinta Lietuvos tautinės vėliavos raudona spalva. Taip užbaigtas prieš 15 metų gimęs sumanymas įvairiausių temų rašinius suguldyti į tris knygas ir jas paženklinti Lietuvos tautinės vėliavos spalvų juostomis: geltona, žalia ir raudona. Kadangi pirmoji knyga buvo 528 puslapių, tai ir būsimosios dar dvi knygos išlaikė tokią pat tikslią apimtį. Knygos pratarmėje autorius rašo: „Jokių finansinių išteklių mokslui Klaipėdoje ir studijoms Vilniuje neturėjau, todėl už nedidelį atlygį išmokau dailiai perrašinėti natas, mokiau muzikos lietuvių, rusų, žydų tautybės vaikus, kas vakarą lankiau koncertus, muzikinius spektaklius, nes K. Griauzdė mokė tuos patirtų įspūdžių vertinimus užrašyti. Dabar jau galiu džiaugtis, kad turiu sukaupęs gausią biblioteką ir archyvą. Čia pavyzdžiu man buvo profesorius Juozas Žilevičius, apie kurį žinojau ir žavėjausi jo darbais dar mokydamasis Klaipėdos muzikos mokykloje. Po studijų buvau pasinėręs į lietuvių tautosakos rinkimą ir sklaidą, o 1989 m. buvau įkalbintas atkurti Lietuvos muzikų draugijos leidinį „Muzikos barai“, kurį globojau iki 1996 metų. Įvairios apimties rašiniai išsibarstė ne tik Lietuvos, bet ir Rusijos, JAV periodiniuose leidiniuose. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, pradėjau rengti kasmetinius Muzikos kalendorius. 2020 metų muzikos kalendorius – jau 30-asis, jis yra 208 puslapių, beje, paskutinis. Ar kas suvoks, kiek juose sukaupta Lietuvos muzikos istorijos faktų, kiek laiko paskirta jų paieškai?“

Taigi, knyga yra tarsi žvilgsnis į V. Juodpusio gvildentų temų ratą, kuris labai retai nuklysta už Lietuvos ribų. Vienas svarbiausių knygos skyrių yra pavadintas „Lietuvių tautinio meno baruose“. Šiai sričiai tarnauta nuo pat muzikinės veiklos pradžios iki pat šių dienų, kai dulkėtais keliais, kurie dar nebuvo asfaltuoti, išvaikščiota visa Lietuva. „1958 metų vasarą pradėjau vaikščioti Dzūkiją, Varėnos rajoną, ne tik Vilkiautinio kaimą, bet ir Zervynas, rinkdamas, užrašinėdamas liaudies dainas. Nebuvo sodybos, į kurią užėjęs nebūtum išprašęs, kad padainuotų. Vėlesniais metais... išvaikščioti Skuodo, Mažeikių, Akmenės, Biržų ir kiti rajonai“, – rašo autorius. Žvilgsnis krypo ir į Latviją – ieškota lietuvių ir latvių liaudies dainų melodijų panašumų, tenykščiuose archyvuose susipažinta ir su latvių kompozitoriaus E. Melngailio užrašytomis lietuvių liaudies dainomis, jų harmonizacijomis, kurios papildė Lietuvos radijo įrašų fondus. Nepaisant to, daug talkinta enciklopedijoms, todėl teko žvalgytis po muzikinį pasaulį. Enciklopedijos lietuvių, rusų ir anglų kalbomis išspausdino beveik 700 straipsnių, tarp jų ir apie asmenybes, kurias teko pažinti lankantis užsienio šalyse. Greta jų pateikta ir arti 300 anotacijų apie kompozitorius, atlikėjus bei muzikos kūrinius lietuvių, rusų, lenkų kalbomis, išspausdinti straipsniai ir lenkų, rusų bei jidiš kalbomis. Tačiau svarbiausias dėmesys skiriamas Lietuvos muzikinės kultūros atspindžiams. Tai ryškina skyriai „Po Lietuvos ir muzikinės kultūros padange“, „Nusipelnę Lietuvos kultūrai“, „Žvilgsniai į knygas ir gaidų leidinius“, „Žodžiai išėjusiems“. Kadangi daug metų muzikologą lydi foto aparatas, tad ir knygoje rašinius turtina nemažas pluoštas jo nuotraukų.

Knygos „Tai buvo... Muzikinėas kultūros atspindžiai, 3“ parengimą rėmė Lietuvos kultūros taryba, 2020 metais suteikusi V. Juodpusiui trijų mėnesių stipendiją, išleidimą rėmė Geros valios fondas ir Lietuvos muzikų rėmimo fondas, o spausdinimą rėmė Lietuvos kompozitorių sąjunga. Knygos dailininkai Dalė Dubonienė ir Romas Dubonis.

Norintys turėti knygą „Tai buvo… Muzikinės kultūros atspindžiai, 3“ gali kreiptis į Lietuvos muzikų rėmimo fondą arba Stasio Vainiūno namus (A. Goštauto g. 2-41, Vilnius, telef. 8 699 90035).

© 2021 Lietuvos muzikų rėmimų fondas, A. Smetonos g. 8-3, Vilnius 01115, tel. 2613171, el. p. fondas@lmrf.lt