Alma Mater musicalis. 2005-2006 m.

Vilniečių gausiai lankomi ALMA MATER MUSICALIS programos koncertai atspindi didėjantį ir jaunų, ir vyresnių žmonių dėmesį muzikinei kultūrai. Dvyliktasis ALMA MATER MUSICALIS koncertinis sezonas buvo skirtas įspūdingai Vilniaus universiteto 425 m. sukakčiai pažymėti. Vilniaus universiteto bendruomenė dėkinga visoms Vilniaus aukštosioms mokykloms, kurios šv. Jonų bažnyčioje surengė koncertus, skirtus šiai datai.

Malonu pastebėti, jog Lietuvoje yra gilios muzikavimo tradicijos, o profesionalūs muzikantai ir kolektyvai artimai bendrauja su akademine visuomene. Tai liudija ir naujoji koncertinė programa. Lietuvos muzikų rėmimo fondo ir Vilniaus aukštųjų mokyklų rengiamame tryliktame ALMA MATER MUSICALIS koncertiniame sezone 2005/2006 m. kartu su gerbiamais klausytojais susitiksime ir išgirsime aukščiausią respublikos apdovanojimą pelniusius – Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatus. Mes tikimės įspūdingo sezono Pradžios koncerto, kuris skiriamas M.K.Čiurlionio 130-osioms gimimo metinėms.

Turiningas ir turtingas tryliktasis ALMA MATER MUSICALIS koncertinis sezonas laukia esamų ir buvusių studentų. Labai džiaugtumės koncertuose matydami ir į pirmą kursą įstojusius ir besiruošiančius studijuoti vyresnių klasių moksleivius, kolegijų studentus.

Vilniaus universiteto rektorius
akademikas BENEDIKTAS JUODKA

2005 metai 

Spalio 3 d.        Lietuvos muzikų rėmimo fondo direktorės LIUCIJOS STULGIENĖS žodis
                         Vilniaus universiteto rektoriaus akademiko BENEDIKTO JUODKOS žodis
                         Kalba prof. VYTAUTAS LANDSBERGIS
                         VILNIAUS BALIO DVARIONO DEŠIMTMETĖS MUZIKOS MOKYKLOS 
                         SIMFONINIS ORKESTRAS
                         Meno vadovas ir dirigentas MODESTAS PITRĖNAS
                         Choras LANGAS
                         Vadovė RITA KRAUCEVIČIŪTĖ
                         Diriguoja MODESTAS PITRĖNAS ir 
                                      GEORGE KENNAWAY (Didžioji Britanija)
                         Dalyvauja 
                         prof. ALDONA ELEONORA RADVILAITĖ (fortepijonas)
 

Lapkričio 7 d.   Lietuvos muzikos ir teatro akademijos rektoriaus prof. EDUARDO GABNIO 
                         žodis
                         Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė 
                         SIGUTĖ STONYTĖ (sopranas)
                         Dalyvauja 
                         pianistai ŠVIESĖ ČEPLIAUSKAITĖ ir JURGIS KARNAVIČIUS 
                         S.Stonytės solinio dainavimo klasės studentai
 
Gruodžio 5 d.    Vilniaus pedagoginio universiteto rektoriaus akademiko 
                         ALGIRDO GAIŽUČIO žodis
                         DREZDENO STYGINIŲ TRIO
                                 DALIA STULGYTĖ – SCHMALENBERG (smuikas)
                                 ANDREAS KUHLMANN (altas)
                                 ULF PRELLE (violončelė)

2006 metai
 
Sausio 9 d.        Vilniaus dailės akademijos rektoriaus prof. ADOMO BUTRIMO žodis
                          Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė
                          poetė ONĖ BALIUKONĖ
                          Dalyvauja
                          literatūrologė, prof. VIKTORIJA DAUJOTYTĖ, aktorė GRAŽINA URBONAITĖ
                          Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas
                          kompozitorius RYTIS MAŽULIS
                          Dalyvauja
                          kvartetas CHORDOS, RASOS VISKANTAITĖS vokalinis ansamblis,
                          LIAUDA VAITKŪNAITĖ (vargonai)
 
Vasario 6 d.       Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininko pulkininko 
                          ARŪNO BALČIŪNO žodis 
                          Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas
                          PETRAS VYŠNIAUSKAS (saksofonas)
                          Dalyvauja BERNARDAS VASILIAUSKAS (vargonai)
 
Kovo 6 d.           Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektoriaus 
                          prof. ROMUALDO GINEVIČIAUS žodis
                          Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas 
                          VALSTYBINIS VILNIAUS KVARTETAS
                                  AUDRONĖ VAINIŪNAITĖ (I smuikas)
                                  ARŪNAS ŠILALĖ (II smuikas)
                                  GIRDUTIS JAKAITIS (altas)
                                  AUGUSTINAS VASILIAUSKAS (violončelė)
 
Balandžio 3 d.   Mykolo Romerio universiteto rektoriaus prof. ALVYDO PUMPUČIO žodis
                          Lietuvių liaudies muzikos ansamblis SUTARTINĖ
                          Meno vadovas EGIDIJUS ALIŠAUSKAS
                          Dalyvauja VIRGILIJUS NOREIKA (tenoras)
 
Koncertų vedėja muzikologė LAIMUTĖ LIGEIKAITĖ
Koncertų pradžia 18 val.

              Vil­niaus Ba­lio Dva­rio­no de­šimt­me­tės mu­zi­kos mo­kyk­los sim­fo­ni­nis or­kest­ras – pir­ma­sis Lie­tu­vo­je pa­sto­viai dir­ban­tis vai­kų ir jau­ni­mo sim­fo­ni­nis or­kest­ras. Su­si­kū­ręs 1999m. ru­de­nį, per trum­pą lai­ko­tar­pį su­ren­gė per 50 kon­cer­tų žy­miau­sio­se Lie­tu­vos kon­cer­tų sa­lė­se. Itin pla­taus at­gar­sio su­si­lau­kė pa­si­ro­dy­mai Lie­tu­vos na­cio­na­li­nės fil­har­mo­ni­jos, Lie­tu­vos na­cio­na­li­nio ope­ros ir ba­le­to te­at­ro bei Kon­gre­sų rū­mų sce­no­se, da­ly­va­vi­mai įvai­riuo­se mu­zi­ki­niuo­se pro­jek­tuo­se kar­tu su ki­tais mo­kyk­los bei pro­fe­sio­na­liais mu­zi­ki­niais ko­lek­ty­vais, tarp­tau­ti­niai pro­jek­tai, kon­cer­ti­nės gast­ro­lės Vo­kie­ti­jo­je, Len­ki­jo­je, Če­ki­jo­je.

Pa­de­da­mi tarp­tau­ti­nio G.Fi­tel­ber­go di­ri­gen­tų kon­kur­so Auk­so me­da­lio ir Grand Prix lai­mė­to­jo Mo­des­to Pit­rė­no bei pe­da­go­gų Tat­ja­nos Kuc, Ar­tū­ro Alens­ko, Vi­liaus Po­ciaus bei Da­liaus Jo­vai­šos, jau­nie­ji or­kest­ro ar­tis­tai pa­ren­gė pro­gra­mų, ku­rio­se skam­ba kla­si­kos še­dev­rai ir nū­die­nos lie­tu­vių bei už­sie­nio kom­po­zi­to­rių kū­ri­niai. Or­kest­ro re­per­tu­a­re yra M.K.Čiur­lio­nio, B.Dva­rio­no, E.Bal­sio, J.An­dre­je­vo, ki­tų au­to­rių kū­ri­niai, ku­rie įra­šy­ti iš­leis­to­je kom­pak­ti­nė­je plokš­te­lė­je.

Or­kest­ras – tarp­tau­ti­nio IV ir VI jau­nų­jų mu­zi­kų fes­ti­va­lio „Skam­ban­ti ban­ga”, Lie­tu­vos mu­zi­kų rė­mi­mo fon­do ren­gia­mų tarp­tau­ti­nių me­nų fes­ti­va­lių „Drus­ki­nin­kų va­sa­ra su M.K.Čiur­lio­niu”, ke­lių Di­džių­jų Lie­tu­vos mu­zi­kos pa­ra­dų da­ly­vis.

Su jau­nai­siais ar­tis­tais daž­nai kon­cer­tuo­ja žy­miau­sios Lie­tu­vos ope­ros žvaigž­dės, so­lis­tai in­stru­men­ta­lis­tai, di­ri­gen­tai. Ne­iš­dil­do­mus įspū­džius pa­li­ko B.Dva­rio­no DMM jau­ni­mo sim­fo­ni­nio or­kest­ro at­vi­ra re­pe­ti­ci­ja – kon­cer­tas, da­ly­vau­jant Mstis­la­vui Rost­ro­po­vi­čiui.

Kiek­vie­ną va­sa­rą nuo­tai­kin­gu „Sim­fu­kų“ var­du sa­ve va­di­nan­tis or­kest­ras sto­vyk­lau­ja Lie­tu­vos pa­jū­ry­je, kur ne tik il­si­si, bet ir ren­gia nau­jas kon­cer­ti­nes pro­gra­mas, kon­cer­tuo­ja po Že­mai­ti­ją. Šiuo me­tu or­kest­re mu­zi­kuo­ja per 80 įvai­raus am­žiaus moks­lei­vių.

♫

                Ge­or­ge Ken­na­way – žy­mus bri­tų di­ri­gen­tas, vio­lon­če­li­nin­kas ir mu­zi­ko­lo­gas. Stu­di­ja­vo New­cast­lio ir Ox­for­do uni­ver­si­te­tuo­se, Guild­hall Scho­ol of Mu­sic ir Salz­bur­go Mo­zar­teu­me. Dir­ba su Ško­ti­jos ka­me­ri­niu, Ško­ti­jos sim­fo­ni­niu, Ško­ti­jos BBC, Ško­ti­jos ope­ros, Air­da­le sim­fo­ni­niu ir ki­tais D.Bri­ta­ni­jos or­kest­rais. 2003 m. Le­eds uni­ver­si­te­te ap­gy­nė ma­gist­ro dar­bą apie M.K.Čiur­lio­nio kū­ry­bą ir jos re­cep­ci­ją D.Bri­ta­ni­jo­je. Do­mi­si M.K.Čiur­lio­nio dar­bų ir idė­jų at­gar­siais Pran­cū­zi­jo­je. Yra pa­ra­šęs stu­di­ją apie M.K.Čiur­lio­nio kū­ry­bos eks­po­zi­ci­ją 1914 m. im­pre­sio­nis­tų dar­bų pa­ro­do­je. Du kar­tus da­ly­va­vo tarp­tau­ti­nio me­nų fes­ti­va­lio „Drus­ki­nin­kų va­sa­ra su M.K.Čiur­lio­niu” M.K.Čiur­lio­nio stu­di­jų sa­vai­tė­je. Jo pra­ne­ši­mas „Ok­ta­to­niš­ku­mas M.K.Čiur­lio­nio kū­ri­niuo­se for­te­pi­jo­nui” iš­spaus­din­tas al­ma­na­che „M.K.Čiur­lio­nis ir pa­sau­lis”.

♫

                Al­do­na Ele­o­no­ra Rad­vi­lai­tė, Lie­tu­vos mu­zi­kos ir te­at­ro aka­de­mi­jos pro­fe­so­rė, yra pla­čiai kon­cer­tuo­jan­ti pia­nis­tė, 1968 m. įvy­ku­sio tar­pres­pub­li­ki­nio M.K.Čiur­lio­nio pia­nis­tų ir var­go­ni­nin­kų kon­kur­so lau­re­a­tė.

♫

                Cho­rą Lan­gas 1990 me­tais su­bū­rė va­do­vė Ri­ta Krau­ce­vi­čiū­tė. Da­bar jis yra Ber­nar­di­nų baž­ny­čios gie­do­ji­mo mo­kyk­los da­lis. Da­ly­va­vo tarp­tau­ti­niuo­se cho­rų fes­ti­va­liuo­se Šve­di­jo­je, Ita­li­jo­je, Is­pa­ni­jo­je, Slo­va­ki­jo­je, Ar­gen­ti­no­je. Pri­zi­nes vie­tas pel­nė tarp­tau­ti­niuo­se cho­rų fes­ti­va­liuo­se ir kon­kur­suo­se Mal­to­je (1998), Švei­ca­ri­jo­je (2001), Pie­tų Ko­rė­jo­je (2002), Lie­tu­vos cho­rų kon­kur­se (2001) jam bu­vo pri­pa­žin­ta II vie­ta.

♫

                Si­gu­tė Sto­ny­tė (sop­ra­nas) – vie­na žy­miau­sių da­bar­ties Lie­tu­vos dai­ni­nin­kių, Lie­tu­vos na­cio­na­li­nio ope­ros ir ba­le­to te­at­ro so­lis­tė, pir­mo­jo tarp­tau­ti­nio Ma­rian An­der­son kon­kur­so nu­ga­lė­to­ja (1991, JAV). 1996 m. ta­po Kris­to­fo­ro lau­re­a­te, 1999 m. Lie­tu­vos ope­ros bi­čiu­lių drau­gi­ja ap­do­va­no­jo Kip­ro sta­tu­lė­le, 2003 m. pel­nė Lie­tu­vos kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos pre­mi­ją, 2005 m. įteik­ta Lie­tu­vos na­cio­na­li­nė kul­tū­ros ir me­no pre­mi­ja.

Ope­ros sce­no­je S.Sto­ny­tė su­kū­rė ryš­kiai sa­vi­tų, su­ges­ty­vių vaid­me­nų: Vio­let­ta, Abi­gail­le, Ame­lia, Ai­da, Le­di Mac­beth, Le­o­no­ra (G.Ver­džio ope­ro­se), Tos­ca, Mar­ga­ri­ta („Faus­tas"), Eli­sa­beth („Tannhäuse­ris"), Sen­ta („Skra­jo­jan­tis olan­das“), Li­za („Pi­kų da­ma"), Tat­ja­na („Eu­ge­ni­jus One­gi­nas") ir dau­ge­lis ki­tų. La­bai pla­tus stam­bių for­mų kon­cer­ti­nis re­per­tu­a­ras ap­ima kū­ri­nius nuo J.S.Ba­cho iki A.Schönber­go, tarp jų – W.A.Mo­zar­to, A.Dvo­ř­á­ko ir G.Ver­di Re­qui­em, G.F.Hände­lio Mes­siah, J.Brah­mso Vo­kiš­ka­sis Re­qui­em, B.Brit­te­no Ka­ro Re­qui­em, G.Ros­si­ni Sta­bat Ma­ter. Re­per­tu­a­re žen­klią vie­tą už­ima ir ka­me­ri­niai vo­ka­li­niai kū­ri­niai – su sa­vo vy­ru pia­nis­tu J.Kar­na­vi­čium at­li­ko ne vie­ną įsi­min­ti­ną pro­gra­mą (R.Schu­man­no „Mo­ters mei­lė ir gy­ve­ni­mas", O.Mes­sia­e­no „Po­emos Mi", R.Straus­so ir S.Rach­ma­ni­no­vo dai­nos ir ro­man­sai).

Kon­cer­ta­vo Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je, Vo­kie­ti­jo­je, Pran­cū­zi­jo­je, Ita­li­jo­je, Ny­der­lan­duo­se, Is­pa­ni­jo­je, Len­ki­jo­je, Če­ki­jo­je, Ru­si­jo­je, Es­ti­jo­je, Lat­vi­jo­je, Da­ni­jo­je, Šve­di­jo­je, Suo­mi­jo­je, Ja­po­ni­jo­je, Tai­va­ny­je, JAV. Nuo 1992 m. Lie­tu­vos mu­zi­kos ir te­at­ro aka­de­mi­jo­je dės­to dai­na­vi­mo spe­cia­ly­bę.

♫

                 Da­lia Stul­gy­tė – Schma­len­berg (g. 1971 Šiau­liuo­se) 1990 bai­gė Na­cio­na­li­nę M.K.Čiur­lio­nio me­nų mo­kyk­lą. 1990-1995 smui­ka­vi­mo me­ną stu­di­ja­vo Liu­be­ko aukš­to­jo­je mu­zi­kos mo­kyk­lo­je pas prof. P.Mun­te­a­nu. Į as­pi­ran­tū­ros kla­sę pri­ėmė gar­sus smui­ko pe­da­go­gas prof. Z.Bron.1996 pel­nė Vo­kie­ti­jos sim­fo­ni­nio or­kest­ro Ber­ly­ne F.Fric­say sti­pen­di­ją, J.Frant­z’o va­do­vau­ja­mo „Tau­tų fil­har­mo­ni­jos” or­kest­ro kon­cert­meis­te­rė. 1997-1998 pel­nė Ber­ly­no fil­har­mo­ni­jos or­kest­ro H. von Ka­ra­ja­no var­do sti­pen­di­ją ir to­bu­li­no­si Ber­ly­no fil­har­mo­ni­jos or­kest­ro aka­de­mi­jo­je. 1992-1998 – Ber­ly­no jau­ni­mo or­kest­ro RIAS kon­cert­meis­te­rė, 2000 – Ko­pen­ha­gos ra­di­jo sim­fo­ni­nio or­kest­ro gast­ro­liuo­jan­ti kon­cert­meis­te­rė. 1997 su­reng­tas so­lo kon­cer­tas Va­ka­rų Ber­ly­no fil­har­mo­ni­jo­je tu­rė­jo įta­kos to­li­mes­nei mu­zi­ki­nei veik­lai. Nuo 1999 yra Drez­de­no fil­har­mo­ni­jos sim­fo­ni­nio or­kest­ro kon­cert­meis­te­rė. Kū­ry­biš­kai ben­dra­dar­bia­vo su di­ri­gen­tais C.Ab­ba­do, L.Ma­a­zel, S.Rat­tle, Z.Meh­ta, G.Sol­ti, M.Jan­sons, M.Rost­ro­po­vič, J.Do­mar­ku, R.Frühbeck de Bur­gos, D.Ki­ta­jen­ko, V.Fe­do­se­jev, T.Schma­len­berg. 2001 ve­dė smui­ko meist­riš­ku­mo kur­sus Drus­ki­nin­kuo­se. Kaip so­lis­tė ir su sim­fo­ni­niais or­kest­rais kon­cer­ta­vo V.Eu­ro­pos ša­ly­se, Ku­bo­je, JAV, Ka­na­do­je, N.Ze­lan­di­jo­je, Iz­ra­e­ly­je, Ja­po­ni­jo­je, Ru­si­jo­je, Či­lė­je, Ar­gen­ti­no­je, Bra­zi­li­jo­je. Yra 23-jų tarp­tau­ti­nių kon­kur­sų lau­re­a­tė, tarp jų H.Wie­niaw­skio Len­ki­jo­je (1988 ir 1992), T.Var­ga Švei­ca­ri­jo­je (1991), Klos­ter Schöntal Vo­kie­ti­jo­je (I vie­ta 1992). Da­ly­va­vo Lie­tu­vo­je reng­tuo­se fes­ti­va­liuo­se „Su­grį­ži­mai”, „Drus­ki­nin­kų va­sa­ra 2001”, kon­cer­tų cik­le „Al­ma ma­ter mu­si­ca­lis”, Vo­kie­ti­jo­je po­pu­lia­ri­na lie­tu­vių kom­po­zi­to­rių mu­zi­ką.

♫

                  An­dre­as Kuhl­mann (g.1964 m.) nuo še­še­rių me­tų pra­dė­jo mo­ky­tis mu­zi­kos. Smui­kas ta­po jo gy­ve­ni­mo in­stru­men­tu. Smui­kuo­ti mo­kė­si Ese­no mu­zi­kos mo­kyk­lo­je, prof. Kon­ra­do Gra­he kla­sė­je, po to Tros­sin­ge­ne pas prof. Emi­le Con­tor, o vė­liau stu­di­jas tę­sė Pa­ry­žiu­je, prof. Ser­ge Col­lot smui­ko kla­sė­je. Grie­žė We­ret­hi­na kvar­te­te ir kaip šio kvar­te­to smui­ki­nin­kas ga­vo ka­me­ri­nės mu­zi­kos spe­cia­lis­to di­plo­mą. 1989 m. pa­gal pa­sky­ri­mą kar­tu su Yf­rah Ne­aman, Gy­or­gy Kur­tag ir San­dor De­vich ben­dra­dar­bia­vo Ama­deus kvar­te­te. We­ret­hi­na kvar­te­tas ren­gė re­či­ta­lius Eu­ro­po­je (BBC, VDR, Veng­ri­jos ra­di­jo pro­gra­mo­se), įra­šė daug kla­si­ki­nės mu­zi­kos kū­ri­nių. Kvar­te­tas tarp ki­tų pri­zų 1991 m. pel­nė Yehu­di Me­nu­hi­no ap­do­va­no­ji­mą pir­ma­ja­me tarp­tau­ti­nia­me Lon­do­no sty­gi­nių kvar­te­tų kon­kur­se. Kaip so­lis­tas at­li­ko dau­ge­lį kla­si­kos kū­ri­nių. 1987 – 1992 m. grie­žė Vo­kie­ti­jos na­cio­na­li­nia­me jau­ni­mo or­kest­re. Nuo 1994 m. yra Drez­de­no fil­har­mo­ni­jos sim­fo­ni­nio or­kest­ro ar­tis­tas. 1997 m. pra­dė­jo kū­ry­bi­nę veik­lą Drez­de­no sty­gi­nių trio, dės­to smui­ką ir ki­tas mu­zi­ki­nes dis­cip­li­nas C. M. von We­be­rio aukš­to­jo­je mu­zi­kos mo­kyk­lo­je.

♫

                  Ulf Prel­le (g. 1964 m.). mu­zi­kos mo­kė­si gim­to­jo­je Vo­kie­ti­jo­je, vė­liau – JAV, Švei­ca­ri­jo­je, Vo­kie­ti­jo­je. Stu­di­jas tė­vy­nė­je de­ri­no su dar­bu Ber­ly­no fil­har­mo­ni­jos or­kest­ro H. von Ka­ra­ja­no aka­de­mi­jo­je. Ke­le­tą kar­tų yra lai­mė­jęs pir­mą­sias vie­tas tarp­tau­ti­niuo­se kon­kur­suo­se. Kaip so­lis­tas kon­cer­ta­vo su ži­no­mais or­kest­rais: Cin­ci­na­ti ka­me­ri­niu (JAV), Ba­ze­lio sim­fo­ni­niu (Švei­ca­ri­ja), Drez­de­no fil­har­mo­ni­jos (Vo­kie­ti­ja). Nuo 1992 m. grie­žia Drez­de­no fil­har­mo­ni­jos or­kest­re, taip pat sty­gi­nių trio, kvar­te­te. Dės­to Drez­de­no mu­zi­kos aka­de­mi­jo­je.

 ♫ 

ESU KAS ESU

            Gi­miau 1948-ųjų ko­vą, pa­čioj po­ka­rio su­iru­tėj, ne­tur­tin­gų dzū­kų vals­tie­čių šei­mo­je. Iš pra­džių lan­kiau ne­di­de­lę Aly­taus raj. Bu­kau­čiš­kių kai­mo mo­kyk­lė­lę, po to – Dau­gų mies­te­lio vi­du­ri­nę. Bai­gu­si ją 1965 m. įsto­jau į Vil­niaus vals­ty­bi­nį uni­ver­si­te­tą stu­di­juo­ti lie­tu­vių kal­bos ir li­te­ra­tū­ros. Čia ir ėmiau rim­čiau gal­vo­ti apie kū­ry­bi­nę at­ei­tį, pub­li­kuo­ti sa­vo ei­lė­raš­čius res­pub­li­ki­nė­je spau­do­je.

            Dar ne­bai­gu­si stu­di­jų (1970 m.) pra­dė­jau dirb­ti „Moks­lei­vio” žur­na­le – iš pra­džių ko­rek­to­re, pas­kui li­te­ra­tū­ros sky­riaus re­dak­to­re. Iš „Moks­lei­vio” iš­ėjau be­veik po dvi­ejų de­šimt­me­čių, vi­sam gy­ve­ni­mui iš­mo­ku­si ne­si­kra­ty­ti jo­kių juo­dų dar­bų… Po to dar val­giau ne itin skal­sią įvai­rių sa­vait­raš­čių duo­ną. Šiuo me­tu ne­tar­nau­ju nie­kam, ta­čiau ben­dra­dar­biau­ju su įvai­riais kul­tū­ros lei­di­niais. Esu 2004 me­tų Na­cio­na­li­nės kul­tū­ros ir me­no pre­mi­jos lau­re­a­tė.

            Pir­mas ei­lė­raš­čių rin­ki­nys „Lau­ki­nės vai­vo­rykš­tės” iš­ėjo 1971 m. Po ket­ve­rių me­tų ta­pau Lie­tu­vos ra­šy­to­jų są­jun­gos na­re. Iš­lei­dau dar sep­ty­nias po­ezi­jos kny­ge­les, rink­ti­nę „Ak­mu­va” (2003) bei dvi esė kny­gas: „Ke­lio­nės frag­men­tai” (1987) ir „Ant sap­nų til­to” (2004). Pra­ėju­siais me­tais pa­ban­džiau ra­šy­ti vai­kams. Esu su­ma­niu­si tri­jų kny­gų cik­lą, ku­rio pir­mo­ji da­lis – pa­sa­ka „Ko­pų ka­ra­lie­nė” – jau lei­dyk­lo­je. Šiuo me­tu iš vi­sų jė­gų kau­piuo­si ant­ra­jai…

            Tai­gi: esu kas esu.

Onė Ba­liu­ko­nė
♫

            Kom­po­zi­to­rius Ry­tis Ma­žu­lis (g. 1961 m. Šiau­liuo­se) 1978 m. bai­gė M.K.Čiur­lio­nio me­nų gim­na­zi­ją Vil­niu­je. 1978-1983 m. Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jo­je stu­di­ja­vo kom­po­zi­ci­ją (prof. J.Ju­ze­liū­no kl.). 1978-1984 ir 1986-1987 m. dės­tė mu­zi­kos te­ori­ją M.K.Čiur­lio­nio me­nų gim­na­zi­jo­je. Nuo 1989 m. yra Lie­tu­vos mu­zi­kos ir te­at­ro aka­de­mi­jos kom­po­zi­ci­jos ka­ted­ros dės­ty­to­jas. 1988 m. ga­vo prof. R.Lamp­sa­ty­tės (Ham­bur­gas) įsteig­tą Ty­los pre­mi­ją, 1989 m. – Lie­tu­vos kul­tū­ros fon­do pre­mi­ją už ka­me­ri­nę ir vo­ka­li­nę mu­zi­ką. 1992 ir 1997 m. bu­vo skir­ta Vals­ty­bės sti­pen­di­ja, 1998-1999 m. – Me­nų aka­de­mi­jos Schloss So­li­tu­de kom­po­zi­to­riaus sti­pen­di­ja Štut­gar­te. Ka­me­ri­niai, vo­ka­li­niai ir kom­piu­te­ri­niai kū­ri­niai at­lie­ka­mi dau­ge­ly­je kon­cer­tų ir nau­jo­sios mu­zi­kos fes­ti­va­lių Lie­tu­vo­je bei įvai­rio­se Eu­ro­pos ša­ly­se. 2004 m. ta­po Na­cio­na­li­nės kul­tū­ros ir me­no pre­mi­jos lau­re­a­tu.

            Vi­sai kū­ry­bai bū­din­ga ypa­tin­ga sti­lis­ti­nė šva­ra, mu­zi­ki­nio au­di­nio vien­ti­su­mas ir si­met­ri­ja, grin­džia­ma kon­tra­punk­ti­ne (daž­niau­siai ka­no­ni­ne) tech­ni­ka, kon­cen­triš­kos „ra­tų” pa­vi­da­lo kū­ri­nių for­mos. Na­tū­ra­lu, kad to­kia kū­ry­bos kryp­tis rei­ka­lau­ja pa­si­telk­ti ir ati­tin­ka­mas kū­ri­nių su­dė­tis, kad bū­tų iš­gau­na­mas ho­mo­ge­niš­kas ir „kris­ta­liš­kas” skam­be­sys. To­dėl dau­giau­siai ra­šo mu­zi­ką ly­gių bal­sų ar­ba kla­vi­ši­nių in­stru­men­tų an­sam­bliams; pas­ta­rie­ji kū­ri­niai bū­na at­lie­ka­mi gy­vai ar­ba re­a­li­zuo­ja­mi kom­piu­te­riu, trak­tuo­jant jį kaip sa­vo­tiš­ką „su­per­for­te­pi­jo­ną”.

♫

            Pet­ras Vyš­niaus­kas – se­niai pri­pa­žin­tas kaip uni­ka­lus in­stru­men­ti­nin­kas, gro­jan­tis sop­ra­ni­niu ir al­ti­niu sak­so­fo­nais bei klar­ne­tu ir bo­si­niu klar­ne­tu. Rep­re­zen­tuo­ja Lie­tu­vą Eu­ro­po­je ir pa­sau­ly­je nuo JAV, Ja­po­ni­jos iki Aust­ra­li­jos. Daug kar­tų bu­vo iš­rink­tas ge­riau­siu bu­vu­sios So­vie­tų Są­jun­gos sak­so­fo­ni­nin­ku ir me­tų mu­zi­kan­tu, ge­riau­siu Lie­tu­vos sak­so­fo­ni­nin­ku, ne kar­tą lai­mė­jo Birš­to­no džia­zo fes­ti­va­lių Grand Prix, pel­nė daug ki­tų ap­do­va­no­ji­mų. Kū­ri­nių jam su­kū­rė dau­ge­lis kom­po­zi­to­rių. Pla­čiai ži­no­mi jo kon­cer­tai su V.Pa­vi­lio­nie­ne ir su A.Smols­ku­mi. Gro­jo su Lie­tu­vos na­cio­na­li­niu sim­fo­ni­niu, šv. Kris­to­fo­ro ka­me­ri­niu, Kau­no ka­me­ri­niu or­kest­rais, var­go­ni­nin­ku Ber­nar­du Va­si­liaus­ku. Nuo 1988 m. dės­to sak­so­fo­no ir im­pro­vi­za­ci­jos kur­są Lie­tu­vos mu­zi­kos ir te­at­ro aka­de­mi­jo­je. Ve­dė meist­riš­ku­mo kur­sus Lie­tu­vo­je, Vo­kie­ti­jo­je, Aust­ra­li­jo­je, Pran­cū­zi­jo­je, Šve­di­jo­je. Įra­šė mu­zi­ką maž­daug 40–čiai spek­tak­lių, su­kū­rė mu­zi­ką ke­liems vai­dy­bi­niams fil­mams, įgro­jo per 60 al­bu­mų. Da­ly­va­vo dau­giau nei 100 fes­ti­va­lių vi­sa­me pa­sau­ly­je. 1998 m. ap­do­va­no­tas LDK Ge­di­mi­no or­di­nu, 1999 m. jam įteik­ta Vy­riau­sy­bės me­no pre­mi­ja, o 2002 m. – Lie­tu­vos na­cio­na­li­nė kul­tū­ros ir me­no pre­mi­ja.

♫

             Ber­nar­das Va­si­liaus­kas
             Ne­daug yra mu­zi­kų, ku­rie sa­vo pa­si­rink­tu ke­liu ei­na be in­tri­gų ar sa­vo­tiš­kos di­plo­ma­ti­jos. To ne­dau­ge­lio mu­zi­kų skai­čiui pri­klau­so pia­nis­tas ir var­go­ni­nin­kas Ber­nar­das Va­si­liaus­kas. Kaip tik to­dėl jį mu­zi­ka­vi­mo tal­kon kvie­tė­si dau­ge­lis at­li­kė­jų, ne tik so­li­niais in­stru­men­tais gro­jan­tys, bet ir cho­rai, an­sam­bliai. Kon­cer­tuo­ta su smui­ki­nin­kais J.Dva­rio­nu, P.Juo­di­šium, R.Ka­ti­lium, K.Ka­li­naus­kai­te, A.Li­von­tu, al­ti­nin­kais J.Fle­džins­ku, D.Kat­kum, flei­ti­nin­ku A.Viz­gir­da, klar­ne­ti­nin­ku A.Bud­riu, dai­ni­nin­kais B.Al­mo­nai­ty­te, N.Amb­ra­zai­ty­te, E.Čiu­da­ko­va, V.Dau­no­ru, D.Juo­di­kai­ty­te, E.Ka­nia­va, G.Kau­kai­te, A.Ku­čin­giu, J.Lei­tai­te, R.Ma­ciū­te, V.No­rei­ka, di­ri­gen­tais L.Aba­rium, J.Alek­sa, P.Bin­ge­liu, J.Do­mar­ku, B.Dva­rio­nu, M.Dva­rio­nai­te, R.Ge­niu­šu, V.Miš­ki­niu, Ch.Po­ta­šins­ku, S.Son­dec­kiu, S.Vai­čiu­lio­niu, V.Vir­žo­niu…Gast­ro­liuo­ta Bel­gi­jo­je, Bul­ga­ri­jo­je, Če­ki­jo­je, Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je, Es­ti­jo­je, Is­pa­ni­jo­je, Ita­li­jo­je, JAV, Ka­na­do­je, Lat­vi­jo­je, Len­ki­jo­je, Nor­ve­gi­jo­je, Pran­cū­zi­jo­je, Ru­si­jo­je, Slo­va­ki­jo­je, Suo­mi­jo­je, Šve­di­jo­je, Švei­ca­ri­jo­je, Uk­rai­no­je, Vo­kie­ti­jo­je ir ki­tur.

             25 me­tus dir­bo Vil­niaus var­go­nų dirb­tu­vė­je var­go­nų res­tau­ra­to­rium – in­to­nuo­to­ju. Da­ly­va­vo res­tau­ruo­jant dau­ge­lį is­to­ri­nių Lie­tu­vos var­go­nų Vil­niu­je, Kau­ne, Šiau­liuo­se, Ni­do­je ir ki­tur.

            Šiuo me­tu dir­ba Vil­niaus ar­ki­ka­ted­ros var­go­ni­nin­ku, kon­cer­tuo­ja kaip var­go­ni­nin­kas so­lis­tas.

♫

             Vals­ty­bi­nis Vil­niaus kvar­te­tas
Vals­ty­bi­nio Vil­niaus kvar­te­to de­biu­tas įvy­ko 1965 m. Po tre­jų me­tų kvar­te­to na­riams bai­gus Mask­vos kon­ser­va­to­ri­jos as­pi­ran­tū­rą (prof. V.Gvoz­dec­kio kl.) ir stažuotę Bu­da­pešte (pas prof. A.Mi­há­ly), pra­si­dė­jo in­ten­sy­vi veik­la. 1972 m. an­sam­blis lai­mė­jo aukš­čiau­sią kvar­te­tų kon­kur­so Lje­že (Bel­gi­ja) ap­do­va­no­ji­mą, 1973 m. bu­vo su­teik­tas Vil­niaus kvar­te­to var­das, 1979 m. pa­skir­ta Vals­ty­bi­nė pre­mi­ja, 2002 m. pel­nė Lie­tu­vių fon­do kul­tū­ri­nę mu­zi­ki­nę dr. An­ta­no Raz­mos pre­mi­ją (JAV), 2004 m. pri­pa­žin­ta Lie­tu­vos na­cio­na­li­nė kul­tū­ros ir me­no pre­mi­ja.

            Kvar­te­tas ap­ke­lia­vo apie 50 pa­sau­lio ša­lių, kas­met su­ren­gia po 80 kon­cer­tų Lie­tu­vo­je ir už­sie­ny­je. Tarp uni­ka­lių cik­lų (vi­si 83 J.Ha­yd­no kvar­te­tai, vi­si L. van Be­et­ho­ve­no kvar­te­tai ir kt.), 2003 m. už­bai­gė 15-kos kon­cer­tų cik­lą „Eu­ro­pos są­jun­gos ša­lių ka­me­ri­nės mu­zi­kos va­ka­rai”, 2005 m. – 5 kon­cer­tų cik­lą „Nau­jų­jų Eu­ro­pos są­jun­gos ša­lių ka­me­ri­nė mu­zi­ka”. Di­džiu­lia­me 450 kū­ri­nių re­per­tu­a­re yra apie 150 šiuo­lai­ki­nių už­sie­nio au­to­rių, apie 100 Lie­tu­vos kom­po­zi­to­rių kū­ri­nių (50 de­di­kuo­ta Vil­niaus kvar­te­tui). Vi­sa tai in­ter­pre­tuo­jant per ke­tu­ris de­šimt­me­čius į Lie­tu­vos mu­zi­ki­nį gy­ve­ni­mą įaus­tas ryš­kus pėd­sa­kas.

            Aud­ro­nė Vai­niū­nai­tė (I smui­kas) – gar­saus kom­po­zi­to­riaus ir pia­nis­to Sta­sio Vai­niū­no duk­tė. Stu­di­ja­vo Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jo­je (prof. V.Ra­do­vi­čiaus kl.) ir Mask­vos kon­ser­va­to­ri­jo­je (prof. D.Oist­ra­cho kl.). Kvar­te­te grie­žia nuo 1965 m. Ap­do­va­no­ta LDK Ge­di­mi­no IV laips­nio or­di­nu.

            Ar­tū­ras Ši­la­lė (II smui­kas) stu­di­ja­vo Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jo­je (prof. J.Ur­bos kl.). Kvar­te­te mu­zi­kuo­ja nuo 1999 m.

            Gir­du­tis Ja­kai­tis (al­tas) stu­di­ja­vo Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jo­je (pas E.Vy­či­ną ir prof. P.Ra­dze­vi­čių). Kvar­te­te gro­ja nuo 1996 m.

             Au­gus­ti­nas Va­si­liaus­kas (vio­lon­če­lė) stu­di­ja­vo Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jo­je (prof. D.Svirs­kio kl.) ir Mask­vos kon­ser­va­to­ri­jo­je (prof. A.Zyb­ce­vo kl.). Kvar­te­te grie­žia nuo 1970 m. Ap­do­va­no­tas LDK Ge­di­mi­no V laips­nio or­di­nu.

Vi­si kvar­te­to na­riai kon­cer­tuo­ja ir kaip so­lis­tai bei įvai­riuo­se ki­tuo­se an­sam­bliuo­se. A.Vai­niū­nai­tė ir A.Va­si­liaus­kas yra Lie­tu­vos mu­zi­kos ir te­at­ro aka­de­mi­jos pro­fe­so­riai.

♫

             Lie­tu­vių liau­dies in­stru­men­tų ka­me­ri­nis an­sam­blis „Su­tar­ti­nė” įkur­tas 1956 m. Pir­mo­sios ja­me gro­ju­sios kan­kli­nin­kės bu­vo Lie­tu­vos vals­ty­bi­nės kon­ser­va­to­ri­jos (da­bar Lie­tu­vos mu­zi­kos ir te­at­ro aka­de­mi­ja) ab­sol­ven­tės kan­kli­nin­kės Ire­na Bal­čy­ty­tė, Bi­ru­tė Pru­se­vi­čie­nė, Zi­ta Ste­pu­lie­nė ir Re­gi­na Ta­mo­šai­tie­nė, kan­kli­nin­kai Ro­mu­al­das Man­ke­le­vi­čius ir An­ta­nas Že­mai­tis, bir­by­ni­nin­kas Pra­nas Ta­mo­šai­tis, an­sam­bliui va­do­va­vęs per 45 me­tus. Prof. J.Šve­do žo­džiai „Lai­kas mū­sų liau­dies in­stru­men­tus pa­ro­dy­ti pa­sau­liui” ta­po pa­ska­ta jau­nie­siems at­li­kė­jams. Pra­si­dė­jo in­ten­sy­vios re­pe­ti­ci­jos ir tų pa­čių me­tų lap­kri­tį įvy­ko pir­ma­sis kon­cer­tas. Po me­tų an­sam­blis jau da­ly­va­vo pa­sau­li­nio jau­ni­mo ir stu­den­tų fes­ti­va­lio Mask­vo­je kon­kur­se, iš ku­rio bir­by­ni­nin­kas P.Ta­mo­šai­tis, so­lis­tas V.No­rei­ka ir an­sam­blis grį­žo su auk­so me­da­liais. Po de­šim­ties me­tų prof. Jad­vy­gos Čiur­lio­ny­tės siū­ly­mu an­sam­bliui bu­vo su­teik­tas „Su­tar­ti­nės” var­das. „Su­tar­ti­nės” su­dė­tis nuo­lat kei­tė­si. 30 me­tų kan­klia­vo Ri­mas Ku­rap­ka, Elo­na Rau­do­nie­nė, Vi­da Gu­čie­nė, Ja­ni­na Slip­ku­vie­nė (an­sam­blio so­lis­tė). Bir­by­nes pū­tė Edu­ar­das Gab­nys, Sau­lius Pru­se­vi­čius, An­ta­nas Puo­džiu­kas, Vy­tau­tas Te­tens­kas, Al­fon­sas Vi­du­gi­ris… Re­per­tu­a­rą kū­rė dau­ge­lis lie­tu­vių kom­po­zi­to­rių: J.Šve­das, E.Bal­sys, B.Dva­rio­nas, V.Mi­ka­laus­kas, J.Gai­žaus­kas, V.Klo­va, V.Mont­vi­la, L.Po­vi­lai­tis, A.Bra­žins­kas, J.Juo­za­pai­tis ir dau­ge­lis ki­tų, taip pat ir il­ga­me­tis an­sam­blio va­do­vas P.Ta­mo­šai­tis. Su žy­miau­siais dai­nos meist­rais (su B.Grin­ce­vi­čiū­te, M.Aleš­ke­vi­čiū­te, G.Apa­na­vi­čiū­te, E.Čiu­da­ko­va, E.Sau­le­vi­čiū­te, A.Sta­siū­nai­te, I.Žu­kai­te, R.Ma­ciū­te, I.Mil­ke­vi­čiū­te, V.No­rei­ka, V.Dau­no­ru, E.Kuo­džiu ir J.Gi­ri­jo­tu, J.Sta­siū­nu, V.Juo­za­pai­čiu ir kt.) kon­cer­tuo­ta ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir Eu­ro­pos, Azi­jos, Ame­ri­kos že­my­nuo­se. Su­reng­ta per 3000 kon­cer­tų, ra­di­jo fon­dams įra­šy­ta per 1000 kū­ri­nių, iš­leis­tos 6 plokš­te­lės.
 
            Nuo 2002 m. „Su­tar­ti­nei” va­do­vau­ja bir­by­ni­nin­kas Egi­di­jus Ali­šaus­kas, an­sam­bly­je gro­jan­tis nuo 1990 m. Lie­tu­vos mu­zi­kos ir te­at­ro aka­de­mi­ją (prof. P.Ta­mo­šai­čio kl.) jis bai­gė 1996 m. Čia 1999 m. bai­gė ir sim­fo­ni­nį di­ri­ga­vi­mą (prof. J.Do­mar­ko kl).