13 val. Žemaičių vyskupystės muziejuje (S.Daukanto g. 6, Varniai)
Popietė JŲ RŪPESTIS LIETUVA
Programoje:
Parodos „Alfonso Jurskio gyvenimo blyksniai“ atidarymas
Poetės Aldonos Puišytės knygos „Baltojo raitelio legendos“ pristatymas
Viktorijos Zabrodaitės (fleita) ir Vilmos Rindzevičiūtės (fortepijonas) koncertas
Rengėjai:
Žemaičių vyskupystės muziejus
Lietuvos muzikų rėmimo fondas
Š. m. rugpjūčio 12 d. Medvėgalio piliakalnyje esančiose dvarininkų kapinaitėse buvo aukojamos Šv. Mišios, minint Alfonso Jurskio - Lietuvos radijo kūrėjo ir inžinieriaus 40-sias mirties metines, taip pat prisiminti čia besiilsintys Bytautų ir Talalt-Kelpšų giminės. Tai „vytautinių“ Žemaitijos bajorų giminės, kraujo ryšiais susiję su Vytauto Didžiojo, čia Medvėgalio – Laukuvos apylinkėse, įkurdintais totoriais. Dar XIX a. viduryje šias kapinaites Medvėgalyje pašventino vyskupas Motiejus Valančius, kurio dukterėčia taip pat ištekėjo į Kelpšų giminę.
Rugpjūčio 12 d. A. Jurskio žmonai Onai Tallat-Kelpšaitei – Jurskienei priklausiusioje Karūžiškės sodyboje buvo atidaryta paroda „Alfonso Jurskio gyvenimo blyksniai“, kurią rengė A. Jurskio šeima. Dabar ši bus paroda eksponuojama Žemaičių vyskupystės Muziejuje, Varniuose. Tuo siekiama ne vien supažindinti visuomenę su A. Jurskiu, Lietuvos radijo kūrėju, bet pirmiausiai skleisti žinias apie platų būrį iškilių ir garbingų mūsų krašto asmenybių, įvairiausiais saitais susijusių ir su Bažnyčios Žemaitijoje istoriniu kontekstu.
A. Jurskis (1894-08-04 Akmenytėje, Panevėžio apsk., †1966-07-31 Filadelfijoje) – radijo inžinierius (Lietuvos radiją kūręs pagal moderniausius to meto Europos radiotechnikos pasiekimus) nepriklausomos Lietuvos kariuomenės pulkininkas leitenantas, Vytauto Didžiojo universiteto docentas, pedagogas, rašytojas savo gyvenimą, darbus, žinias skyręs Lietuvai. 1944 m. rudenį A. Jurskis su šeima paliko gimtąją žemę ir iš Karūžiškės dvarelio pasitraukė į Vakarus. 1946 - 1948 m. gyveno Augsburge, dirbo Aukštosios technikos mokyklos direktoriumi, skaitė paskaitas. Nuo 1949 m. iki 1961 m. – JAV Templio universiteto Technikos instituto elektronikos dalykų ir matematikos dėstytojas, radioinstruktorius, aktyvus Amerikos lietuvių bendruomenės veikėjas. A. Jurskio šeima Kauno technologijos universitete yra įsteigusi kasmetinę stipendiją jaunuoliams iš kaimo.
Paroda „Alfonso Jurskio gyvenimo blyksniai“ jau buvo eksponuota Pasvalio r. Kriklinių pagrindinėje mokykloje bei Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejuje.
Antroji popietės dalis žiūrovus gražins į Lietuvą, į šiandieną, kur tas pačias vertybės puoselėja poetė Aldona Puišytė. Tiek A. Jurskiui, tiek A. Puišytei – svarbu žmogus, laisvė, tikėjimas, Lietuva, tikrosios kultūros ir egzistencijos vertybės.
Poetė, dramaturgė ir vertėjaAldona Elena Puišytė - Grigaliūnienė gimė 1930 m. sausio 4 d. Jurgeliškiuose (Jurbarko r.), baigė Kauno medicinos mokyklą, dirbo Kauno vaistinėse, vėliau Literatūros muziejuje ir Kauno meno darbuotojų rūmuose. A. Puišytė priklauso tai kartai poetų, kurių pajėgiausi kūrybos metai sutapo su bolševikine okupacija. Pirmasis poetės rinkinys „Žalvario raktas“ pasirodė tik – 1970-aisiais. Elenos Aušraitės slapyvardžiu poetė bendradarbiavo antisovietinio pogrindžio leidinyje „Rūpintojėlis“. 2002 m. leidykla „Katalikų pasaulio leidiniai“ išleido Psalmyną, kurį vertė, įvadą ir paaiškinimus parašė prel. prof. Antanas Rubšys. Poetinę psalmyno kalbą tikslino poetė A. Puišytė. Tai naujas, supoetintas, liturginiam giedojimui pritaikytas psalmyno leidimas.A. Puišytė taip pat parašė „Elegiją Mikalojui Daukšai“. Jos kūryba versta į vokiečių, čekų, vengrų, lenkų, gruzinų, estų, latvių, ukrainiečių, baltarusių, rusų ir kt. kalbas.
Žemaičių vyskupystės muziejaus Informacijos skyrius
Visi koncertai