Vilniaus universiteto šv. Jonų bažnyčioje
24-asis „Alma Mater musicalis" koncertų ciklas
Bilieto kaina 8 eur (studentams ir senjorams - 5 eur)
- - - - -
„Susitikimai su Kernagiu teikia nenusakomą laisvės pojūtį. Laisvės veikti, kurti, maištauti, kitaip vertinti. Be to, nuo jo užsikrėti noru gyventi smagiai, su pasigardžiavimu.“
R. Oginskaitė „Nes nežinojau, kad tu nežinai“, 2010, p. 8
Vytautas Kernagis, gimęs aktorių šeimoje, į pasaulį atsinešė Artisto geną, kuris leido 40 gyvenimo metų (iki pat mirties) pašvęsti scenai. Įgijęs dramos aktoriaus, vėliau – estrados režisieriaus specialybes, ištobulinęs įvairius estrados žanrus, jis tapo tuo „beprotiškai fantastišku Vytautu Kernagiu“, neatsiejamu nuo kiekvieno lietuvio gyvenimo.
Scenoje jis buvo pirmas arba vienas pirmųjų: Lietuvos roko grupių „Aisčiai“ (1966-1968) ir „Rupūs miltai“ (1969-1972) narys, pirmasis pradėjęs dainuojamosios poezijos žanrą, 1978 m. įrašęs pirmą Lietuvoje akustinių baladžių plokštelę „Vytautas Kernagis“. Jo sukurtos dainos (virš 150) savo ir kitų poetų – M. Martinaičio, S. Gedos, D. Saukaitytės, J. Erlicko, A. Vienažindžio, J. Strielkūno, V. Mykolaičio-Putino eilėmis nuolat skambėjo ne tik Lietuvoje. Jas girdėjo tėvynainiai, gyvenantys JAV, Kanadoje, Norvegijoje, Australijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Anglijoje.
1979 m. Vytautas Kernagis atgaivino kabareto žanrą su grupe „Rupūs miltai” bei kabaretu „Tarp girnų“, po to sekė „Dainos teatras“ (1984-1991). O kur dar legendinis Benas iš kino filmo „Mažoji išpažintis“ (1972). Vaidmenys ir dainos kino filmuose „Kai aš mažas buvau“ (1968), „Kažkas atsitiko“ (1986), V. Žalakevičiaus filmui „Atsiprašau“ (1982) ir Klaipėdos dramos teatro spektakliui „Gerasis žmogus ir Sezuano“ (1992).
Įdainuotos partijos pirmoje lietuviškoje roko operoje „Velnio nuotaka“ (1975, Girdvainis), pirmajame lietuviškame miuzikle „Ugnies medžioklė su varovais“ (1976, Rolandas) ir Lietuvos lėlių teatre – „Šokantis ir dainuojantis mergaitės vieversėlis“ (1981, Vieversėlis). V. Kernagio talentas, improvizacijos menas žibėjo TV laidose, žaidimuose, šventėse ir koncertuose (vedėjo amplua).
Atgimimo metais Tautos šauklį lydėjo aiški pilietinė pozicija. Jo dainos skambėjo Sąjūdžio mitinguose, Tautos susibūrimuose, šventėse. Jo būta visur, kur reikėjo „šaukti tautą“.
Vytauto Kernagio labdaros ir paramos fondas, įsteigtas Maestro šeimos 2008 m., įgyvendino beveik 70 projektų.
Fondo veikla vystoma trimis kryptimis:
- V. Kernagio kūrybos bei jo atminimo išsaugojimas.
Fondas Nidoje ir Vilniuje pastatė paminklus, atidengė atminimo lentą Kaštonų g. Vilniuje, išleido visų V. Kernagio sukurtų dainų natų knygas (3 tomus), du negirdėtų ir nepublikuotų dainų albumus, prisidėjo prie biografinės knygos leidybos, organizuoja foto parodas (viena keliavo po JAV), koncertines programas, pastatė spektaklį apie V. Kernagį „Baltas sodininkas“.
- Vaikų kūrybinių gebėjimų skatinimas. Organizuoja sceninio meistriškumo stovyklas, vaikų ir jaunimo muzikos konkursus ir šeimų šventę Vilniuje „Arklio Dominyko pasakų festivalis“.
- Pagalba sergantiems onkologinėmis ligomis.
Rūpinasi sergančiais vaikais. Septintus metus vykdo projektą „Gėrio menas“. Su įvairių sričių menininkais, kultūros bei meno organizacijomis ugdo onkologinėmis ligomis sergančių vaikų ir jaunimo kūrybiškumą, meninius ir bendruosius įgūdžius.
--------------------------------------------
Visi koncertai