Lietuvos muzikų rėmimo fondo Stasio Vainiūno namuose
(A.Goštauto 2-41, tel. 8 699 90035)
Dailininko Aloyzo Stasiulevičiaus kūrybos vakaras.
Atidaroma jo darbų paroda „Skambanti tapyba“.
M. K. Čiurlionį skambins tarptautinių konkursų laureatė Amelija Būrytė (profesorės Veronikos Vitaitės klasė).
Dalyvaus Menų svetainės lankytojas Vilius Kasmočius (mokytoja Virginija Domeikaitė).
APIE ALOYZĄ STASIULEVIČIŲ
Aloyzo Stasiulevičiaus (*1931. VI. 2) vardas su pagarba tariamas jau ne vieną dešimtmetį. Dailininkas, tapytojas, dėstytojas, dailėtyrininkas (nors savęs nelaikantis kritiku, tačiau, kaip pats sako, kartais tiesiog negalintis nutylėti) – tai tik dalis profesinių aspektų jo kūrybinėje praktikoje. Pirmąją personalinę parodą surengęs dar 1969 m., dailininkas sukūrė apie 1500 tapybos darbų, skirtų Vilniui ir išgarsėjo kaip šio miesto tapytojas. Jis save vadina tikru miestiečiu, nors primygtinai rekomenduoja dailininkams semtis įkvėpimo iš gamtos. 1993 metais subūręs tapytojų grupę „Individualistai“, šiandien dailininkas sako, jog „menininko užduotis – ne vien išreikšti save ir savo laiką. Jis turi liudyti pasaulio vienovę.“
A. Stasiulevičiaus darbuose Vilnius įgauna ypatingą veidą. Naudojant skirtingas technikas jo kūriniuose urbanistiniai vaizdai persipina su transcendentinėmis jų konteksto interpretacijomis ir tautos istorijos bei kultūros atspindžiais. Šiuose urbanistiniuose peizažuose nepamatysi žmogaus – jo buvimas kūriniuose tik nujaučiamas, tarsi laukiamas. Regis, dailininkas palieka erdvės suvokėjui į kūrinį „įžengti“ ir tapti neatsiejama jo dalimi. Kai kuriuos kūrybinius laikotarpius jis paskiria vienos spalvos tyrimui – tarkim, baltos, kuri jo darbuose pasitelkiama sakralumui reikšti. Buvo ir mėlynos spalvos analizės metas. Naujų simbolinių prasmių paieškos. Jei balta spalva A. Stasiulevičiui reiškia būtį, tai mėlyna reprezentuoja ramybę.
A. Stasiulevičius yra vertinamas kaip puikus koloristas, jautriai perteikiantis spalvas tapyboje, kuriantis monumentalias kompozicijas, suvokiantis paviršiaus ir tapybinio ritmo santykį. Nors autoriaus darbai gana literatūriški, turinio prasme dailininkas ne tiek atvaizduoja, kiek abstrakčiomis formomis interpretuoja egzistencinę laiko patirtį.
A. Stasiulevičius yra laikomas vienu iš XX a. lietuvių dailės reformatorių. Savo darbuose dar 7-ajame dešimtmetyje jis ėmė naudoti koliažo techniką, kūrė savitą plastinę kalbą. Jo kūriniai parodoje sukėlė ir tam tikrą skandalą, smarkiai papiktino anuometinius „dorovės sargus“. Savo menine pozicija ir kūrybine raiška A. Stasiulevičius išėjo už tradicinio to meto meno suvokimo ribų ir praplėte moderniosios dailės ir visuomenės akiratį.
A. Stasiulevičius yra LDS narys nuo 1957 m. Surengė per 70 asmeninių parodų muziejuose bei galerijose Lietuvoje ir užsienyje, dalyvavo daugiau nei 80 grupinių parodų įvairiose pasaulio šalyse bei apie 150 bendrų parodų Lietuvoje. Parašė ir publikavo apie 100 dailės kritikos straipsnių. Apdovanotas IV Baltijos šalių tapybos trienalės premija (1978), IV tarptautinės tapybos trienalės Sofijoje laureato vardu (1982), Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premija (2002), Lietuvos Respublikos ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi (2007), Vilniaus miesto savivaldybės Aukso medaliu „Už nuopelnus Vilniaus kultūrai“ (2010), Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija (2016). Kūrinių yra Lietuvos dailės muziejaus, Tretjakovo galerijos Maskvoje, Lvovo, Rygos, Sharjah muziejų, Jane Voorhees Zimmerli dailės muziejaus, Rutgers, New Jersey dailės muziejų, Tarptautinio dailės muziejaus Achene, Vokietijoje, fonduose, privačiose kolekcijose Lietuvoje ir užsienyje.
Lilija Valatkienė
A. Stasiulevičius gimė Ariogaloje, Raseinių raj.
1950 m. baigė Kėdainių berniukų gimnaziją. Lietuvos valstybiniame dailės institute studijavo tapybą, 1976-1979 m. jame dėstė. 1960-1976 m. dėstė M. K. Čiurlionio menų mokykloje Vilniuje, 2004-2006 m. – Klaipėdos universitete. Nuo 1956 m. dalyvauja parodose. Nuo 1979 m. dirba vien kūrybinį darbą.
Surengė individualių parodų Lietuvos ir užsienio muziejuose ir galerijose. Parašė ir publikavo straipsnių apie Lietuvos ir kitų šalių dailininkus. Pirmasis Lietuvoje pradėjo kurti ir eksponuoti parodose koliažo technika sukurtus paveikslus („Nenugalėtas, 1863“ (1963), „Sienų“ ciklas (1965-1985). Kūriniai monumentalūs, būdinga grafikos ir tapybos elementų jungtis, sudėtingas daugiasluoksnis koloritas, muzikali ritmika. Naudoja koliažą, lesiruotę, tašizmo techniką, išgaudamas sudėtingas faktūras ir spalvas. Studijuoja atskirų spalvų galimybes, tapo baltos, mėlynos, raudonos spalvos paveikslų serijas. Svarbiausi kūrinių ciklai: „Sienos“, „Muzikinis“, „D‘apre“, „Žvaigždynai“, „Lietuvos istorija“, „Vilniaus panoramos“, „Vilniaus kiemai“, „Vilniaus getas“, „Architektū-riniai ansambliai“, „Baroko skulptūros, „Verbos“, „Kristaus kančios istorija“.
Paroda veiks iki 2016 m. gruodžio 6 d.
--------------------------------------------
Visi koncertai