Lietuvos muzikų rėmimų fondas
Lietuvos muzikų rėmimų fondas

SEKMADIENIO MUZIKA

2016-10-09 14 val.

Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

SM 2016 10 09 - Digrys - intern.pdf

 

Sakralinės muzikos valanda 
skiriama vargonininkui,

Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno
premijos laureatui LEOPOLDUI DIGRIUI


Vargonuos profesorius Leopoldas Digrys ir LMTA docentė Renata Marcinkutė Lesieur

Giedos
Jėzuitų gimnazijos jaunimo choras KRANTAS
Choro vadovai – Dovilė Mačiukaitė-Krasauskienė ir Leonidas Abaris

Koncerto vedėjas –
muzikologas Vaclovas Juodpusis

Programoje:
J. S. Bach, G. Faure, Ch. M. Widor, A. Guilmant, F. Strolia, J. Arcadelt, Ch. Tambling, O. Gjeilo, M. Lynn Lightfoot, L. Abaris, H. Nyberg

 

„Koncertai bažnyčioje; koks tikslas“

Neretai kyla klausimas, kodėl rengiame koncertus bažnyčiose? Koks ryšys tarp bažnyčios ir joje skambančios muzikos?

Apaštalas Jonas Pirmajame laiške mums paliudijo, kad Dievas yra meilė (1 Jn, 40). Neretai sakoma, kad muzika yra Dievo kalba, bandymas išreikšti tai, kas žodžiais neišsakoma. Muzika, sukurta iš meilės, veda prie pirminio jos šaltinio – Dievo. Pati meno prigimtis yra šventa ir religinė, – teigė popiežius Pijus XII. Jonas Paulius II 1999 m. balandžio 4 d. „Laiške menininkams“ sakė, kad autentiškas menas net ir anapus tipiškai religinių raiškos formų yra labai artimas tikėjimo pasauliui, toks artimas, kad net didelio Bažnyčios ir kultūros atotrūkio aplinkybėmis lieka savotiškas tiltas į religinę patirtį.

Jozephas Ratzingeris savo knygoje „Pakeliui pas Jėzų“ rašė: Neužmiršiu Miunchene išgyvento Bacho koncerto, kuriame po ankstyvos Karlo Richterio mirties dirigavo Leonardas Bernstainas. Sėdėjau šalia evangelikų vyskupo Hanselmanno. Nuskambėjus paskutiniams Tomo bažnyčios kantoriaus didžiųjų kantatų garsams, mes spontaniškai vienas į kitą pažvelgėme ir lygiai taip pat spontaniškai vienas kitam pasakėme: kas tai girdėjo, žino, kad Tikėjimas yra Tiesa. Šioje muzikoje pajunti tokią negirdėtą tikrovės galybę, kad nebe per samprotavimą, bet per sukrėtimą tampa aišku, jog tai gali kilti ne iš tuštumos, bet tik iš tiesos, glūdinčios kompozitoriaus įkvėpime, galios.

Prisiminkime 1989 m. vasarą. Vingio parko estrada. Molotovo-Ribentropo pakto pasirašymo 50-osios metinės. Kol į mitingą rinkosi žmonės, per garsiakalbius skambėjo A. Brucknerio IX simfonija. Rasti tinkamesnį kūrinį susidariusiai nuotaikai palaikyti buvo neįmanoma. Esu giliai įsitikinęs, kad Brucknerio simfonija tuo metu toje vietoje buvo sakralinė, nepaisant neutralaus pavadinimo. Tokia muzika, kurią išklausęs žmogus nors truputėlį tapo geresnis, šviesesnis, giliau tikintis savo aukštesne paskirtimi, tokia muzika  galėtų ir turėtų skambėti bažnyčiose. Tegu menas padeda atskleisti grožį, kuris kaip Dievo Dvasios atspindys perkeistų materiją, atverdamas žmogaus dvasią amžinybės pojūčiui (Jonas Paulius II, „Laiškas menininkams“)

Jeigu bažnyčioje vykstančiame koncerte nors vienas žmogus iš dešimties arba iš šimto pajautė, kad tikrai egzistuoja aukštesnis Gėris ir Grožis, jeigu jo dvasia nors trumpam išsilaisvino iš kasdienybės rutinos kiauto, jau yra gerai.

Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, prof. L. Digrys
Iš leidinio „Laiškai bičiuliams", 2013 1 (23)
-----------------------------------------------------------------------------------

 

 

 

-----------------------------------------------------------




Visi koncertai
© 2024 Lietuvos muzikų rėmimų fondas, A. Goštauto g. 2-41, 01104 Vilnius, tel. 2613171, el. p. fondas@lmrf.lt | sprendimas: Webtemple